Ir vėl pradedu didįjį žingsnį- parašyti pirmą straipsnį, už kurio nesislėpsiu už nuotraukų. Žodis "vėl" atlieka čia pagrindinį vaidmenį, nes savo "pirmą straipsnį" rašau jau matyt kokius metus.Pagrindinės to priežastys kaip pasakytų puikus paleidinėjimo meistras Tadas Rakauskas "baimė". Baimė, kad turėčiau straipsnius rašyti anglų kalba, juk kitaip manęs nieks neskaitys, baimė, kad aš tiesiog tam per silpna, nepasiruošus. Todėl leidžiu dienas stebėdama kitų žmonių blogus ir žavėdamasi jais, sau teigdama: - Kad ne tau iki jų labai toli. Bet šiandien supratau, kad taip aš nerašysiu kaip jie, aš nenaudosiu tų nuotraukų, kurias naudoja jie, bet juk tame ir yra grožis, nesivadovauti kitų pavyzdžiais, o tiesiog būti savimi. Todėl mėginsiu pasinaudoti savo ryškiausiu bruožu nuoširdumu ir taip atrasti bendrą kalba su Jumis, mielieji.
Gražaus ketvirtadienio,
Šiltai, Kristina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą